Sensorinis kambarys – tai specialiai įrengta aplinka, skirta skatinti, raminti arba reguliuoti žmogaus sensorinę (jutiminę) patirtį. Jame naudojami įvairūs garsai, šviesos, kvapai, tekstūros, spalvos ir judesio elementai, kurie stimuliuoja skirtingus pojūčius: regą, klausą, lytėjimą, uoslę ir pusiausvyrą.
Šie kambariai dažniausiai naudojami vaikams, turintiems įvairių raidos ar sensorinių sutrikimų, tačiau jų naudą patiria ir suaugusieji – ypač tie, kurie patiria stresą, nerimą ar turi psichologinių iššūkių.
Sensorinius erdves galima skirstyti pagal jų funkciją ir stimuliacijos lygį. Dažniausias skirstymas yra į aktyvius ir pasyvius sensorinius kambarius – šis modelis plačiai taikomas tiek specialiuosiuose ugdymo centruose, tiek terapijos įstaigose, tiek namų aplinkoje. Tačiau puikiai gali būti miksuojamas tarpusavyje, naudojant objektus iš atskirų kategorijų.